Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai... „jų“ reikalas: moterų reikalas, policijos reikalas. Deja, bet toks abejingumas turi kainą - smurtas intymiuose santykiuose yra pagrindinė 16–44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Smurtas sukelia mirtį ir sutrikdo sveikatą dažniau nei vėžys ar eismo įvykiai.* O kur dar seksistiniai juokeliai, moterų žeminimas, niekinimas, kontrolė ir draudimas joms pačioms savarankiškai planuotis laisvalaikį ar karjerą – tai tas pats smurtas, tik kita forma.

Priešingai vyraujančiai nuomonei, tai nėra asocialių šeimų problema – smurtauja žinomi sportininkai, bankininkai, pasiturintys verslininkai. Nukenčia mamos, dukros, bendradarbės, pažįstamos.

Ir tai baigsis, tik jeigu reaguosime.

Ypač, jeigu į vyrų smurtą reaguos kiti vyrai, leisdami smurtautojams suprasti, kad tokio elgesio jie netoleruos, kad jiems nesmagu bendrauti su smurtautoju, jog smurtas yra nusikalstama veikla bei niekada nebuvo ir nebus vyriška.

* Parliamentary Assembly of the Council of Europe (2002). Domestic Violence against Women, Recommendation 1582. Priimta 2002 m. rugsėjo 27d.

Smurto formos

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau smurtas yra bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, sisteminis ekonominis žlugdymas, bauginimas. Galima išskirti pagrindines smurto formas: fizinį, žodinį, seksualinį, psichologinį, socialinį ir ekonominį smurtą.

Intymaus partnerio smurtas, smurtas šeimoje ar pasimatymų metu laikui bėgant stiprėja. Jį naudojantis žmogus nori kontroliuoti esamą ar buvusį partnerį. Tai gali būti fizinis (mušimas, stumdymas, spardymas), seksualinis (seksualinis užpuolimas, išžaginimas), emocinis smurtas (nuolatinis žeminimas, izoliavimas nuo šeimos ar draugų, nurodymai, ką žmogus gali ar negali rengtis ar daryti) ir ekonominė prievarta (asmens pajamų atėmimas).

Daugiau apie smurto formas čia

Ką daryti

FIZINIO SMURTO ATVEJU, jeigu manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį (skambutis į duris, šūktelėjimas) į jo veiksmus – dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112. Jokiu būdu neatsakykite į smurtą smurtu.

KITAIS ATVEJAIS, jei žmogus jums nepasako, bet įtariate, kad ji(s) patiria smurtą, galite susisiekti su socialinėmis tarnybomis (krizių, specializuotos pagalbos centrais) arba policija – geriau apsidrausti pranešant nei vėliau gailėtis, jog taip nepasielgėte.

Keli nesudėtingi būdai pradėti pokalbį su galimu smurtautoju (draugu, pažįstamu, giminaičiu):
 

Atkreipkite dėmesį.
Dažnai žmogus tiesiog nesuvokia savo elgesio, nesupranta, kad elgiasi blogai (užaugo šeimoje, kur smurtas buvo kasdienybė ar pan.). Galimi klausimai pokalbiui pradėti:

 

  • „Ar nematai, kad tavo užgaulūs žodžiai skaudina ją?“
  • „Kai taip elgiesi, verti ją jaustis nesmagiai.“
  • „Ar tikrai norėjai būti toks grubus?“
  • „Vaikai mokosi iš tėvų. Ar norėtum, kad tavo sūnus šitaip elgtųsi su moterimis?“
  • „Kaip jaustumeisi, jei kitas vyras taip pasielgtų su tavo dukra?“

Pasakykite, ką apie tai galvojate.
Paaiškinkite, kad tokie veiksmai daro žalą ir kelia grėsmę jo santykiams su ja ir kitais žmonėmis, kurie, įskaitant jus, tokio elgesio netoleruos. Pavyzdžiui:

 

  • „Man tikrai neramu dėl jos saugumo.“
  • „Mane nustebino šitoks tavo elgesys. Tikrai esi geresnis.“
  • „Tu man rūpi, tačiau netoleruosiu tokio tavo elgesio su ja.“
  • „Man labai nemalonu visa tai matyti. Tai tikrai negerai.“
  • „Prarandu pagarbą tau.“

Pasidalinkite mintimis apie meile paremtus santykius.
Pateikite meile pagrįstų ir smurtinių santykių palyginimą:

 

  • „Mylėti ją nereiškia ją skriausti.“ arba „Kai myli – nesmurtauji.“
  • Geri vyrai ir partneriai tokių dalykų nedaro.“
  • „Ar norėtum, kad taip būtų elgiamasi su tavo dukra?"

Kiti  pasiūlymai  ar  sprendimai.
​Leiskite suprasti, kad yra būdų, kaip sutramdyti smurtinį elgesį:

 

  • „Paskambink man, jei pajausi, kad prarandi savitvardą.“
  • „Turėtum kreiptis psichologinės pagalbos.“
  • „Yra programos, kurios gali padėti.“

Jeigu jo elgesys nusikalstamas, pasakykite tai.
Įsitikinkite, kad jis žino apie savo elgesio pasekmes:

 

  • „Smurtas šeimoje yra nusikaltimas.
  • Gali būti dėl to suimtas.“
  • „Bijau, kad kitą kartą tikrai ją sunkiai sužalosi arba nužudysi.“
  • „Jeigu nesusitvarkysi su problema, pabaigsi savo dienas kalėjime.
  • Kas tuomet nutiks tau ir tavo šeimai?“

 

Seksistinė kalba
Fizinis (taip pat psichologinis, ekonominis) smurtas dažniausiai vyksta už uždarų durų, tačiau smurtas lyties pagrindu prasideda nuo seksistinių, moteris žeminančių replikų ir juokelių, todėl labai svarbu į juos tinkamai sureaguoti. Dauguma vyrų nepritaria moterų žeminimui, seksistiniams juokeliams, tačiau nedrįsta ar nežino, kaip sureaguoti tokiose situacijose. Pateikiame keletą patarimų, ką daryti susidūrus su šia problema darbe, šeimos ar draugų rate.

Visų pirma, įvertinkite ar replika/juokelis yra seksistinis.
Ar pasisakymas yra:

 

  • skirtas pažeminti moteris (bet ne vyrus)?;
  • pažeidžia moterų (bet ne vyrų) išraiškos ir elgesio laisvę?;
  • gali paskatinti nuvertinti moteris?;
  • vienodai tinka moterims ir vyrams?;

Sureaguokite netiesiogiai.
Kartais išgirdus seksistinę repliką nėra lengva ar netgi paveiku tiesiogiai konfrontuoti. Tokiais atvejais galima tiesiog pasakyti:

 

  • „Oho!“, „Fu.“, „Nieko sau.“,
  • „Gal tiek nenusiritam?“,
  • „O dabar, kai jau baigėm seksistines kalbas, gal pakalbam apie ką nors kita?“ ar pan.

Užkirskite kelią seksistinėms kalboms dar prieš joms pasireiškiant.
Kartais moteris žeminantys juokeliai ar replikos pradedami:

 

  • „Turbūt kai kurie apkaltintų mane seksizmu, tačiau...“,
  • „Kai kurie sakys, kad tai žemina moteris, bet...“ ar pan. 

Tai išgirdę, galite pabandyti pakeisti temą arba išsakyti aiškų nepritarimą seksizmui:

  • Jei sakai, kad tai gali žeisti moteris, tai gal geriau nebetęsk.“
  • „Tęsk, o aš tau pasakysiu, kodėl tai nepriimtina.“;
  • „Gal prieš tai nori aptarti, kodėl seksistiniai pasisakymai žeidžia moteris?“ ar pan.

Sureaguokite tiesiogiai.
Atkirtis gali pareikalauti daug drąsos, jis turėtų būti gerai apgalvotas, aiškus ir, geriausia, trumpas. Keli galimi atsakymai:

 

  • „Tu iš tiesų taip manai?“
  • „Ką tuo nori pasakyti?“
  • „Nepanašu į tave.“ 
  • „Aš taip nemanau.“
  • „Man visai nejuokinga.“
  • „Ar norėtum, kad tai būtų pasakyta apie tavo mamą, žmoną ar dukrą?“
  • „Man nemalonu to klausytis.“
  • „Esu tikras, kad to nesiekei, bet šis pasakymas tikrai žemina moteris.“
  • „Tai žemina moteris, tikrai to siekei?“
  • „Oho, nežinojau, kad taip galvoji apie moteris.“
  • „Nenorėčiau taip kalbėti apie moteris.“ ar pan.

Seksistinėms kalboms kartojantis išsakykite, ko norėtumėte (taip pat, ko nenorėtumėte).
​Jei jau sakėte, kad jums nepriimtini moterys žeminantys juokeliai ir pastabos, tačiau jie kartojasi, pabandykite pasakyti, kad nenorite girdėti panašių kalbų, kai esate šalia.

 

Nepamirškite, jog svarbiausia yra reaguoti. Tylėjimas reiškia pritarimą.

 

Jeigu patyrėte smurtą arba ieškote pagalbos žmogui, kuris patyrė smurtą:
Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite smurto šeimoje atvejį. Smurto šeimoje atvejais policija gali atvykti į įvykio vietą, nutraukti aktyvius smurtinius veiksmus ir nukreipti į reikiamas organizacijas.
Jeigu reikia emocinės paramos, ją galite gauti paskambinę į „Pagalbos moterims liniją“ nemokamu telefonu 8 800 66366 (kasdien 10-21 val. ) arba kreipiantis internetu pagalba@moteriai.lt.
Apie smurtą patyrusius asmenis savivaldybėse galite pranešti specializuotos pagalbos centrams. Tai įstaigos, kurių veiklos tikslas yra suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Pritari-pasidalink
Jeigu pritari kampanijos idėjai, pasidalink nuoroda į puslapį su draugais, pažįstamais, giminaičiais, smurtautojais ar smurtą patyrusiomis moterimis.
Reaguok, nelik abejingas
TV klipai:
Plakatai:
Nuorodos
Jeigu norite sužinoti daugiau apie smurtą artimoje aplinkoje, kviečiame apsilankyti puslapyje
www.bukstipri.lt
Įstatymai, dokumentai:
Tyrimai, apžvalgos:
Straipsniai:
Mokomoji medžiaga:
Statistika:
Organizatoriai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Šeimyniškių g. 1A, Vilnius, LT-09312
Projektų koordinatorė Mintautė Jurkutė
El. paštas mintaute.jurkute@lrs.lt
Tel. (8~5) 261 27 40
Lygių galimybių plėtros centras
Raugyklos g. 15-209, 01140 Vilnius
Ekspertė Margarita Jankauskaitė
El. paštas margarita@gap.lt
Tel. (8~679) 80607
Ekspertas Augustas Čičelis
El. paštas augustas@gap.lt
Tel. (8~679) 80607
Vilniaus miesto krizių centras
Vytenio g. 45, Vilnius, LT-03208
Direktorė Nijolė Dirsienė
El. paštas info@vmkc.lt
Tel. (8~5) 233 36 19
Turi klausimų, patarimų, pasiūlymų?
Šis interneto puslapis yra remiamas pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS (2007-2013) įgyvendinant projektą „Sutelkime jėgas ir kurkime visuomenę be smurto“, finansavimo susitarimo Nr.JUST/2012/PROG/AG/4723/VAW. Ši programa yra įgyvendinama Europos Komisijos. Ji buvo įsteigta finansiškai remti Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimą užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių srityse, taip pat prisidėti prie strategijos Europa 2020 tikslų šiose srityse pasiekimo. Daugiau informacijos rasite adresu http://ec.europa.eu/progress

Daugiau apie smurto formas


1Viešas ir privatus smurtas

Su smurtu susiję klausimai iš pradžių buvo siejami išimtinai su viešąja sfera. Privati namų erdvė buvo idealizuojama ir suvokiama kaip nepatirianti visuomenės įtakos. Pilietinės ir politinės teisės buvo siejamos su smurtu viešojoje sferoje – rūpintasi apriboti valstybės ir jos atstovų piktnaudžiavimą naudojant smurtą kaip galios priemonę. Todėl tam tikros smurto prieš moteris formos likdavo nepastebėtos.

Kraštutinio aklumo lyčių aspektams pavyzdys yra išžaginimai karo konfliktų metu. Juos tik neseniai pripažino karo nusikaltimu, nors karo nusikaltimo sąvoka egzistuoja jau nuo Antrojo pasaulinio karo, kurio metu moterys buvo masiškai žaginamos. XX a. pabaigoje vykęs Balkanų karinis konfliktas tapo svarbiu posūkiu istorijoje – moterų teisių aktyvisčių ir žiniasklaidos pastangomis žaginimai buvo įtraukti į karo nusikaltimų sąrašą. Ekspertai apskaičiavo, kad karo metu Bosnijoje buvo išprievartauta daugiau nei 20 000 musulmonių moterų. Tačiau smurtas dėl lyties konfliktinėse situacijose neturėtų būti vertinamas kaip izoliuotas reiškinys. Padėtį Balkanų regione nagrinėjusios ekspertės surinko liudijimus, kad „karas prieš moteris“ ten vyko ir taikos metu.

Smurtas prieš moteris karo metu atspindi, kiek šis smurtas paplitęs ir priimtinas taikos metu; stresas, smulkių ginklų populiarumas ir prievartos kultūros vešėjimas smurtą prieš moteris pakylėja iki epidemijos mastų, ypač kai pagrindiniais karo taikiniais tampa civiliai.

2Smurto rūšys

Sunku aiškiai atskirti ir įvardyti skirtingas smurto kategorijas. Tačiau diskusijos tikslais naudinga išskirti pagrindines smurto formas: fizinį, žodinį, seksualinį, psichologinį, socialinį ir ekonominį smurtą. Kai kurios arba dauguma jų gali pasireikšti vienu metu, ypač smurtiniuose santykiuose. Smurtas visomis formomis gali vykti tiek privačioje (šeimos, intymiuose santykiuose), tiek viešojoje sferoje.

Intymaus partnerio smurtas (IPS), smurtas šeimoje ar pasimatymų metu laikui bėgant stiprėja. Jį naudojantis žmogus nori kontroliuoti esamą ar buvusį partnerį. Tai gali būti fizinis (mušimas, stumdymas, spardymas), seksualinis (seksualinis užpuolimas, išžaginimas), emocinis smurtas (nuolatinis žeminimas, izoliavimas nuo šeimos ar draugų, nurodymai, ką žmogus gali ar negali rengtis ar daryti) ir ekonominė prievarta (asmens pajamų atėmimas). Pastebimos sąsajos tarp smurto šeimoje ir psichologinio, fizinio ir seksualinio smurto prieš vaikus.

3Fizinis smurtas

Fizinio  smurto  samprata  apima  plakimą,  deginimą,  spardymą,  stumdymą,  kandžiojimą,  žalojimą  arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Šis smurtas dažnai naudojamas kartu su seksualiniu ir lytiniu smurtu.  Kitos  fizinio  smurto  formos  susijusios  su  prekyba  žmonėmis,  priverstine  seksualine  veikla, priverstiniu darbu ir paslaugų teikimu, vergija ar veikla, primenančia vergišką tarnystę, ar organų išėmimu donorystės reikmėms, nes vyrai ir moterys dėl pavergimo dažnai patiria smurtą.

Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16–44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Smurtas sukelia mirtį ir sutrikdo sveikatą dažniau nei vėžys ar eismo įvykiai.

Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama. Ši priežastis gali tapti kliūtimi merginoms (ir vaikinams) prabilti apie intymaus partnerio smurtą. Jaunesnės nei 16 metų merginos nuolat miršta dėl smurto namuose. Vaikščiojimas į pasimatymus taip pat gali baigtis smurtine mirtimi, kai auka yra ankstyvos paauglystės amžiaus.

Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. LGBT* ar žmonės, priskirti šiai grupei, gali patirti smurtą – užgauliojimus, pravardžiavimus, grasinimus ir išpuolius.

4Žodinis smurtas

Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau, kai jie tampa reguliarūs ir sąmoningai nukreipiami į žmogui jautrius klausimus,7  šiuos išpuolius tikslinga vertinti kaip žodinį smurtą.

Privatus žodinis smurtas

Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad  neįskaudintų.  Tačiau  smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Žodinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Smurtautojas sąmoningai pasirenka tuos jautrius aspektus, kurie leidžia skaudinti, žeminti ir bauginti žmogų.

Viešas žodinis smurtas

Didžioji dalis žodinio smurto, kurį patiria moterys dėl to, kad yra moterys, yra seksualizuotas ir priskiriamas seksualiniam smurtui. Viešas žodinis smurtas dėl socialinės lyties yra glaudžiai susijęs su socialiniais lyčių vaidmenimis – tai komentarai, anekdotai apie blondines, jas pateikiantys kaip sekso objektą, anekdotai apie seksualinį prieinamumą, prostituciją, išžaginimus. Daug patyčių susiję su (numanomu) jaunuolių (ypač vaikinų) seksualumu. Nuolatinis neigiamų žodžių, tokių kaip „pideras“, „gaidys“, vartojimas traumuoja tuos, kurie laikomi gėjais ar lesbietėmis. Tai labai tikėtina priežastis, kodėl daugelis homoseksualių vaikinų ir merginų atsiveria tik baigę vidurinę mokyklą.

5Psichologinis smurtas

Psichologinis ir emocinis smurtas socialinės lyties pagrindu apima seksualinį priekabiavimą, persekiojimą, izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti, seksualinio pobūdžio užuominas ir juokelius apie berniukų seksualumą ir moterų seksualinį prieinamumą. Psichologiškai smurtauti gali ir žmonės, kuriuos nukentėjęs asmuo pažįsta (partneris, šeimos nariai, mokiniai mokykloje ar kolegos darbe), ir nepažįstami asmenys (pavyzdžiui, įžeidžiančios nepažįstamo žmogaus pastabos gatvėje).

Privatus psichologinis smurtas

Tai gali būti grasinamieji veiksmai (be fizinio ar žodinio smurto elementų), kai primenami ankstesnio smurto epizodai arba asmuo sąmoningai ignoruojamas ar neprižiūrimas.​

Vieša psichologinė prievarta

Ypač paplitusi psichologinės prievartos forma – jaunų moterų ar vyrų, kurie elgiasi ne pagal dominuojančius socialinius lyčių vaidmenis, izoliacija. Viešojoje erdvėje tai dažniausiai pasitaiko bendraamžių grupėse, bet suaugusieji, pavyzdžiui, mokytojai, sporto treneriai, taip pat gali naudoti tokias smurto formas. Paprastai jis reiškiamas draudimu dalyvauti tam tikrų grupių veikloje. Jis taip pat gali apimti grasinimus, panašius į psichologinį smurtą privačioje erdvėje.

6Seksualinis ir seksualizuotas smurtas

Seksualinis smurtas apima visas priverstinio lytinio akto formas, įskaitant prievartinius seksualinius nepageidaujamus veiksmus (paprastai pasikartojančius ir likusius be atsako), seksualinius užpuolimus ar nepageidautinus seksualinio pobūdžio žodinius ar fizinius veiksmus. Jis apima išžaginimus (pasimatymų žaginimus, grupinį ir santuokinį žaginimą, žaginimus karo konfliktų metu), vaikų seksualinį išnaudojimą, seksualinį priekabiavimą ir prekybą moterimis, mergaitėmis ir berniukais seksualinės eksploatacijos tikslais.

Sąvoka seksualizuotas smurtas vis dažniau vartojama siekiant pabrėžti, kad smurtaujant seksualumas pasitelkiamas kaip užpuolimo kontekstas, dar vienas būdas padaryti žalos, o ne kaip užpuoliko ar nukentėjusio asmens tapatumo aspektas.

Seksualinis smurtas dažnai klaidingai siejamas su nukentėjusio asmens elgesiu (pabrėžtinai seksualiomis manieromis ar apranga, seksualiniu neprieinamumu privačioje erdvėje) arba seksualiniais smurtautojo poreikiais (seksualiniu nusivylimu). Šios sąsajos pasitelkiamos siekiant sumenkinti seksualinio smurto reikšmę. Per šias sąsajas nusikalstama veika (pavyzdžiui, išžaginimas) vertinama ne pati savaime, bet neatsiejamai nuo nukentėjusio asmens elgesio. Toks požiūris klaidina, skatina įvykius vertinti iš nusikaltėlio perspektyvos ir pateisina jo veiksmus.

Vis daugiau informacijos surenkama apie tikrąsias seksualinės prievartos aplinkybes (nukentėjusio asmens, nusikaltėlio elgesį). Ji atskleidžia, kad seksualinis (seksualizuotas) smurtas, kaip ir kiekviena kita smurto forma, yra susijęs su prievartautojo (­ų) ir nukentėjusio žmogaus galios disbalansu. Seksualinis (seksualizuotas) smurtas apima daug veiksmų, kurie vykdomi tiek viešojoje, tiek privačioje erdvėje (pavyzdžiui, žaginimas, išžaginimas santuokoje ir pasikėsinimas išprievartauti):

  • Išžaginimas ir prievartavimas santuokoje. Intervencija į lyties organus, išangę ar bet kurią aukos kūno dalį lyties organu, daiktu ar bet kokia kita kūno dalimi naudojant jėgą, prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti sutikimo.
  • Vaikų seksualinė prievarta, išniekinimas ir kraujomaiša. Bet kokie veiksmai, kai vaikas tampa seksualinio pasitenkinimo objektu, bet kokie seksualiniai santykiai ar sąveika su vaiku.
  • Priverstinė sodomija (analinis prievartavimas). Priverstiniai analiniai santykiai, paprastai vyrų su vyrais ar vyrų su moterimis.
  • Pasikėsinimas išprievartauti arba bandymas priversti užsiimti analiniais santykiais. Mėginimas priversti santykiauti, be įsiskverbimo.
  • Seksualinė prievarta. Įvykęs arba gresiantis fizinis seksualinio pobūdžio įsiskverbimas, įskaitant netinkamą lietimą naudojant jėgą ar nelygiomis ir prievartinėmis aplinkybėmis.
  • Seksualinis išnaudojimas. Bet koks piktnaudžiavimas pažeidžiamumu, galios skirtumais ar pasitikėjimu siekiant seksualinių tikslų. Apima piniginį, socialinį ar politinį pasipelnymą seksualiai išnaudojant kitą. Seksualinis išnaudojimas yra vienas iš prekybos žmonėmis tikslų (priverstinis seksualiai atliekamas nusirengimas   ir   (arba)   nuogumas,   priverstinė   santuoka,   priverstinis   gimdymas,   dalyvavimas pornografijoje ar prostitucijoje, seksualinis išnaudojimas mainais į prekes, paslaugas, paramos išmokas, seksualinė vergovė).
  • Priverstinė prostitucija (taip pat vadinama seksualiniu išnaudojimu). Priverstinė prekyba seksu mainais į materialinius išteklius, paslaugas ir paramą, nuo kurios paprastai nukenčia labai pažeidžiamos moterys ar mergaitės, negalinčios patenkinti pagrindinių savo ir (arba) savo vaikų poreikių.
  • Seksualinis priekabiavimas. Bet koks nepageidautinas, paprastai pasikartojantis ir atsako nesulaukiantis seksualinio pobūdžio puolimas, neprašytas seksualinis dėmesys, galimybių seksualiai suartėti ar seksualinio dėmesio reikalavimas, seksualinės užuominos ar kiti seksualinio pobūdžio žodiniai ar fiziniai veiksmai, pornografinės medžiagos demonstravimas, kai tai trukdo darbui, sukuria bauginamą, priešišką ar įžeidžiamą darbo aplinką.
  • Seksualinis smurtas kaip karo ir kankinimų ginklas. Seksualinio pobūdžio nusikaltimai žmoniškumui apima išžaginimą, seksualinę vergiją, priverstinį abortą ar sterilizaciją arba bet kurias kitas gimdymo išvengimo formas, priverstinį nėštumą, priverstinį gimdymą ir priverstinį vaikų auginimą. Seksualinis smurtas,  kaip  kankinimo  forma,  apibrėžiamas  kaip  bet  koks  seksualinio  pobūdžio  veiksmas  ar grasinimas, sukeliantis kančią, sunkų protinį ar fizinį skausmą siekiant išgauti informaciją, nukentėjusio ar trečiojo asmens prisipažinimą, visiškai arba iš dalies įbauginti arba sunaikinti nukentėjusį arba trečiąjį asmenį, nacionalinę, etninę, „rasinę“ ar religinę grupę.

Privatus seksualinis smurtas

Tam tikros seksualinio (seksualizuoto) smurto formos, susijusios su asmeninių žmogaus ribų peržengimu, yra būdingesnės privačiai erdvei. Smurtautojas tikslingai pažeidžia šias ribas, pavyzdžiui, pasimatymų išžaginimai, vertimas užsiimti tam tikro pobūdžio seksualiniais veiksmais, seksualinis ignoravimas siekiant nubausti, kito asmens vertimas žiūrėti (ir kartais imituoti) pornografiją.

Viešas seksualinis smurtas

Seksualinis (seksualizuotas) smurtas reiškiasi tiek privačioje, tiek viešojoje erdvėje. Tačiau yra trys seksualinio smurto formos, būdingos viešajai sferai, kurias, dėl jų poveikio nukentėjusioms ir potencialioms aukoms, svarbu paminėti. Tai – seksualinis priekabiavimas darbo vietoje, seksualinis smurtas ir kankinimas kaip  karo  ginklas  bei  seksualinis  smurtas  prieš  (numanomus)  LGBT*  asmenis  juos  „baudžiant“  už atsisakymą paisyti nustatytų socialinės lyties vaidmenų.

7Socialinis - ­ekonominis smurtas

Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Tačiau gera moters ekonominė padėtis nebūtinai pašalina smurto grėsmę santykiuose, nes ši aplinkybė gali sukelti konfliktus dėl statuso ir smurtinių santykių nutraukimo.

Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas  dirbti  ir  asmens  pašalinimas  iš  sprendimų  priėmimo  proceso.  Daugybėje  šalių ekonominis smurtas yra įteisintas, pavyzdžiui, kai vyrui suteikiama visa teisė disponuoti žmonos nuosavybe arba žmonių grupėms neleidžiama dalyvauti rinkimuose.

Socialinis­kultūrinis smurtas apima tokias žalingas tradicines ir kultūrines praktikas, kaip moterų lyties organų žalojimas, nužudymai dėl garbės, žmonos ir turto paveldėjimas, ankstyvos ir vaikų santuokos, priverstiniai seksualiniai mokymai, piktnaudžiavimas kraičiu ir nuotakos kaina.

Žalingos tradicinės praktikos yra:

  • Moterų lytinių organų žalojimas. Lytinių organų pjaustymas ne dėl medicininių priežasčių įprastai atliekamas jauno amžiaus mergaitėms; varijuoja nuo dalinio iki visiško nupjovimo dėl kultūrinių ar neterapinių priežasčių; dažnai atliekamas keletą kartų per gyvenimą, t. y., po gimdymo arba jei mergina (moteris) patyrė seksualinę prievartą.
  • Ankstyva santuoka. Sutuokiami teisiniu požiūriu per jauni, sutikimo duoti negalintys asmenys (lytinis aktas tokiuose santykiuose įstatymo požiūriu yra išžaginimas, nes teisiškai mergina nėra pakankamai brandi duoti sutikimą tokiems veiksmams).
  • Priverstinė santuoka. Santuokos, įvykdytos prieš nukentėjusių, atsisakymo atveju patiriančių smurtą ir (arba) prievartą, norą.
  • Žudymas ir žalojimas dėl garbės. Moteris ar mergina žalojama ar nužudoma ją baudžiant dėl veiksmų, kurie laikomi netinkamais jos socialinei lyčiai, ir neva užtraukiančių gėdą šeimai ar bendruomenei (pavyzdžiui, moters veidas apipilamas rūgštimi baudžiant už šeimai padarytą gėdą po bandymo ištekėti už vyro, kurio šeima nepasirinko) arba siekiant apsaugoti šeimos garbę (atperkant vyriškos lyties šeimos nario padarytą žalą).
  • Kūdikių žudymas arba nepriežiūra. Žudymas, maisto atėmimas ir (arba) mergaičių nepriežiūra, nes jos visuomenėje laikomos mažiau vertingomis nei berniukai.
  • Draudimas merginoms ar moterims įgyti išsilavinimą. Mergaičių šalinimas iš mokyklos, draudimas arba trukdymas mergaitėms ir moterims įgyti pagrindines, technines, profesines ar mokslo žinias.

Socialinis­ekonominis smurtas:

  • Diskriminacija ir (arba) galimybių, paslaugų nesuteikimas. Atskirtis, švietimo, sveikatos paslaugų, mokamo darbo nesuteikimas, nuosavybės teisių neigimas.
  • Socialinė atskirtis (atstūmimas) dėl lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Nesuteikiamos paslaugos, socialinės išmokos, trukdymas naudotis pilietinėmis, socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis, nepagrįstų baudžiamųjų sankcijų įteisinimas, diskriminacinės praktikos, fizinė ir psichologinė žala, tolerancija diskriminacinėms praktikoms, viešas arba privatus priešiškumas homoseksualiems, biseksualiems ir translyčiams žmonėms.
  • Kliūtis sudarančios teisinės praktikos. Trukdymas moterims naudotis pilietinėmis, socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis.

Privatus socialinis­ekonominis smurtas

Privačiai erdvei būdingas socialinis­ekonominis smurtas yra nukentėjusio asmens uždarbio atėmimas, draudimas turėti atskirų pajamų („namų šeimininkės“ statusas, darbas šeimos versle be atlyginimo), darbingumo praradimas po patirtos fizinės prievartos.

Viešas socialinis­ekonominis smurtas

Socialinis­ekonominis smurtas viešojoje erdvėje yra dominavimu paremtų lyčių galios santykių priežastis ir pasekmė. Tai gali būti trukdymas įgyti išsilavinimą ir (arba) gauti mokamą darbą, paslaugas, pilietinių, kultūrinių, socialinių, politinių teisių nepaisymas.

Tam tikros socialinio­ekonominio valdžios smurto apraiškos socialinės lyties pagrindu didina ekonominę moterų priklausomybę nuo partnerių (mažesni atlyginimai, labai mažos arba jokių vaiko priežiūros išmokų arba išmokų susiejimas su mokesčiais, apskaičiuojamais pagal vyro darbo užmokestį). Ši priklausomybė polinkį į smurtą turinčiam asmeniui suteikia galimybę veikti be baimės prarasti partnerę. 

PASIDALINK

Gavėjo el. paštas: *
Komentaras *
Jūsų vardas: * Jūsų el. pašto adresas: *